Literature
Velines
Tik tylus juodas dūmas
Vir ugnies po stiklu,
Ir viesus atminimas
Plakančių dar irdių...
Tiktai aaros sūrios,
Vietoj ilto lietaus,
Tavo sielos bespalvės
Atminimą nuplaus.
Ir ią naktį, lyg dievui,
Jie sune Tau aukas-
Galbūt dar vis atleisi
Paskutines skriaudas,
Pakartos Tau dar kartą
Dievikąsias eiles...
O a tik sunabdėsiu:
"Kaip man trūksta Tavęs..."